Nušalimo pavojai ir kaip nuo jų apsisaugoti

Sinoptikams prognozuojant, jog pastarosiomis dienomis termometro stulpeliai vietomis turėtų nukristi kone iki 20 laipsnių šalčio, o kalendorinei žiemai tik įpusėjus, kai žemesnė oro temperatūra dar ilgokai bus ne naujiena, ypač pravartu prisiminti apie tykančius nušalimo pavojus, nušalimo požymius, pirmosios pagalbos veiksmus nušalus bei pagrindines rekomendacijas, kaip apsisaugoti bei kaip elgtis, kad išvengtumėte neigiamų šalčio ir drėgmės padarinių.

Kas sukelia nušalimą?

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą „Nušalimo pavojai ir kaip apsisaugoti“ parengusi stendą „Nušalimas“, su kuriuo gali kiekvienas susipažinti VšĮ Kėdainių PSPC terapijos skyriuje, II aukšte, sveikatos mokymo organizatorė Danutė Šilkaitienė pažymi, kad nušalimas, tai odos audinių pažeidimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba. Nušalimą sukelia buvimas šaltoje, paprastai minusinėje temperatūroje. Be to, jis priklauso nuo vėjo, buvimo tokioje aplinkoje laiko ir aprangos.

Nušalimo priežastys

Stende pateikiamos pagrindinės nušalimo priežastys: žema temperatūra, drėgmė, krituliai, vėjas; drėgni, ankšti drabužiai ir/ar avalynė;  jeigu žmogus priverstas nejudėti tam tikrą laiką (pavyzdžiui, važiuoja nešildoma arba atvira transporto priemone); jeigu liečiasi prie žemės (guli, sėdi, šliaužia ir pan.); jeigu turi išbūti šaltyje kelias dienas ir neturi galimybės sušilti; jeigu negauna pakankamai maisto ir nepailsi; esant neblaiviam ar apsvaigus; sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu; vartojant kai kuriuos vaistus…

Nušalimo požymiai

Nurodomi ir pagrindiniai nušalimo požymiai: odos paraudimas (šviesiaodžių) arba papilkėjimas (tamsiaodžių), kurios nors kūno dalies nejautrumas (sustingimas), staigus odos pabalimas, virpėjimas, pūslės, tinimas arba jautrumas, kietai sušalę audiniai, pažeistų vietų nejautrumas skausmui, išbalusi, pageltusi, vašką primenanti oda.

Pirmosios pagalbos veiksmai nušalus

Pravartu susipažinti, kokie gi būtų pirmosios pagalbos veiksmai nušalus: šildykite pažeistą vietą spausdami delnu, laikykite pažastyse arba priglaudę prie kitų šiltų kūno vietų; ant veido, ausų, nosies uždėkite paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus delnus; jei nušalo rankos, atsekite nukentėjusiojo megztinį ir jo rankas priglauskite prie kūno, po to užsekite megztinį, kad jis neprarastų šilumos; jei nušalo pėdos, nuaukite nukentėjusiojo batus ir kojines, jo pėdas padėkite ant kito asmens kūno; atlaisvinkite arba nuvilkite veržiančius drabužius ir nuimkite bet kokius papuošalus; uždenkite nukentėjusįjį apklotu ar kitokia sausa medžiaga; kuo daugiau mankštinkite, tačiau stenkitės, kad jau pažeistų vietų nepažeistumėte dar labiau; pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, nukentėjusiajam duokite gerti karštos arbatos; atsargiai nusausinkite ir uždėkite tvarstį; organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą.

Danutė Šilkaitienė pabrėžia, kad bendras kūno atšalimas gali išsivystyti ne tik esant dideliam šalčiui, pakanka ilgą laiką pabūti nulinėje temperatūroje, esant didelei oro drėgmei. Pavojinga žmogaus sveikatai būklė išsivysto, kai bendra kūno temperatūra sumažėja iki 35 laipsnių ir žemiau.

Kaip elgtis, kad nesušaltume

Stende pateikiamos pagrindinės rekomendacijos kaip elgtis, kad išvengtumėte neigiamų šalčio ir drėgmės padarinių. Rekomenduojama: šiltai ir patogiai apsirenkite – turėtumėte mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką, venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės), geriausi drabužiai – ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti. Jei jaučiate, kad per šilta, nusivilkite vieną drabužių sluoksnį. Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva. Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines.  Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų. Negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir rūkyti. Vakare patepkite veidą ir rankas riebiu kremu. Prieš eidami į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens. Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis. Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas (mankštinkite veido raumenis). Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti. Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas.

VšĮ Kėdainių PSPC inform.