Žiemos traumos: kaip nuo jų apsisaugoti?

Keičiantis klimato sąlygoms, tirpstant sniegui ir formuojantis ledo sluoksniui, kelio danga tampa slidi, todėl didėja tikimybė patirti traumas slystant, krentant ar pasitempiant. Ką daryti, kad žiemos laikotarpis mums teiktų daugiau malonumų ir džiugintų nei keltų grėsmę patirti traumas, kokie būna lūžių ar tiesiog patempimų požymiai, kaip traumuotas vietas gydyti ir kaip elgtis, kad jų išvengtume bei kokia pagalba teikiama jau nukentėjus, pataria VšĮ Kėdainių PSPC gydytojas chirurgas Rimas Randakevičius.

Pacientų padaugėjo, nors neypatingai daug

Gydytojas chirurgas pastebi, kad šiuo laikotarpiu pacientų, patyrusių traumas truputį padaugėjo, nors jų nėra ypatingai daug. Pagrindinės traumos būtų – čiurnos, kelio sąnario, riešo, alkūnės, peties sąnario, kitos traumos būna retesnės.

Po čiurnos sąnario traumos, reikia stebėti, kiek patempta vieta tinsta ir kiek ją skauda. Jeigu negalima kojos priminti, pasirodo didelės kraujosrūvos, reikia iš karto kreiptis į gydymo įstaigą. Jeigu tinimas nėra didelis, galima palaukti ir rytojaus dieną kreiptis į polikliniką, tuomet bus atliktos rentgeno nuotraukos ir sprendžiama, ką toliau daryti. Po riešo traumos – taip pat. Jeigu pastebima riešo deformacija, nepraeina didelis skausmas, iš karto reikia kreiptis į medikus. Patyrus traumą, galimi kaulų išnyrimai, kaulų dislokacija, kurias reikia atstatyti kuo greičiau.

Imobilizacija, šaltis, ramybė

Pirmoji pagalba paslydus – parkritusį žmogų pakelti, nejudinti sužeistos kūno dalies, nebandyti atstatyti išnirimo ar kaulo lūžio, sužeistą vietą šaldyti ledu, atšaldytą – sutvirtinti elastiniu bintu, jokiu būdu nešildyti karšta vonia ir kuo daugiau ramybės. ,,Tokiems ambulatoriniams pacientams specifinio gydymo nereikia – taikoma imobilizacija, skiriamos nuskausminančios priemonės, šaldymas“, – pasakoja gydytojas chirurgas.

R. Randakevičiaus teigimu, daugiau kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, kurių kaulai trapesni ir jie greičiau lūžta. Vaikų kaulai taip pat lūžta, bet jau patyrus didesnę traumą, nes vaikų kaulai truputį lankstesni. Po patempimų, kaulų lūžių, taikomas ambulatorinis gydymas, nebent kaulai pasislinkę iš vietos ir reikia operuoti.

Simptomai praktiškai tie patys – lūžio ir patempimo, tik skiriasi stiprumo laipsnis. Esant lūžiui, gali būti didesnis skausmas, didesnis tynimas ar poodinės kraujosruvos. Pacientas negali padaryti paprastų fizinių veiksmų ar žengti žingsnio.

Svarbiausia – saugotis patiems

Griūnant, pasitaiko ir galvos, kelio, krūtinės traumos. Jeigu yra didelis skausmas, vis tiek reikia kreiptis į gydytoją. Yra daromos rentgeno nuotraukos, nes tik apžiūrėjęs, gydytojas nieko pasakyti negali. Padarius nuotraukas, sprendžiama, ką toliau daryti. Pasak gydytojo chirurgo, jeigu atlikus rentgeno nuotrauką, dar būna neaiškumų, galima atlikti kompiuterinę rentgenogramą, kuri Kėdainių ligoninėje padaroma ir vakarais, jeigu to reikia. Traumai nutikus naktį, esant reikalui, pacientai vežami į Kauno klinikas.

Visi lūžiai sunkokai gyja, bet sunkiausiai tie, kuriuos reikia operuoti, t. y. ilgųjų kaukų lūžiai, po kurių visi pacientai operuojami, jie ir ilgiau gyja. Pacientai dėl specifinių lūžių siunčiami operuotis į trečio lygio gydymo įstaigą.

,,Gatves, šaligatvius valyti irgi reikia, kad nebūtų slidu, juos pabarstyti, tada mažiau griūsim, slysim, krisim ir bus daug drąsiau vaikščioti. O svarbiausia, reikia saugotis patiems – avalynė turi būti neslidžiu padu. O jei nėra didelio reikalo, geriau nekelti kojos iš namų. Geriau neiti nei į turgų, nei į bažnyčią, bet sėdėti namie, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Jeigu labai slidu, plikledis, savo keliones kiek įmanoma, reikėtų atidėti“, – perspėja gydytojas chirurgas R. Randakevičius.

Asta Raicevičienė, atstovė viešiesiems ryšiams