Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena

Ši diena skirta atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, į neužkrečiamųjų ligų prevenciją, fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo įtaką, užkertant kelią pavojų žmogaus gyvybei keliantiems onkologiniams susirgimams. VšĮ Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Monika Ramanauskienė vardina rizikos veiksnius, įtakojančius onkologinių ligų atsiradimą, pabrėžia būtinybę dalyvauti vėžio atrankinėse prevencijos programose, kurios yra vienas iš pagrindinių priemonių vėžio profilaktikos ir diagnostikos kelyje.

Šeimos gydytojos teigimu, nors vystantis mokslui atsiranda naujų vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybių, vėžys išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių nuo neinfekcinių ligų visame pasaulyje, todėl labai svarbu prisiminti šią dieną, apie ją kalbėti, siekiant, kad kuo daugiau žmonių atvyktų pasitikrinti savo sveikatą, stengiantis išvengti šios ligos arba laiku ją diagnozuoti.

Daugiau kaip 50 proc. piktybinių navikų atsiradimas priklauso nuo gyvensenos bei aplinkos veiksnių (žalingų įpročių, profesinių veiksnių (4 proc. vėžio atvejų), aplinkos užterštumo cheminėmis medžiagomis, jonizuojančios spinduliuotės ir kt.). Mitybos veiksniai susiję su 30 proc. vėžio atvejų išsivysčiusiose šalyse ir su 20 proc. – besivystančiose. Nutukimas siejamas su stemplės, inkstų, kolorektaliniu, gimdos kūno ir krūties vėžiu. Mažas fizinis aktyvumas gali įtakoti net 25 proc. krūties ir žarnyno vėžio atvejų. Manoma, kad susirgti gimdos, žarnyno, prostatos, skrandžio, inkstų, stemplės, kasos ir kt. vėžio tipais didesnę riziką turi nutukę žmonės, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra nuo 25 iki 30.

Rūkaliai dažniau negu nerūkantieji suserga plaučių, gerklų, burnos ertmės, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų, ryklės, skrandžio, kasos ar gimdos kaklelio vėžiu. Alkoholis įtakoja burnos, gerklės, stemplės, žarnyno, krūties, kepenų ir kitų vėžio tipų atsiradimą. Gimdos kaklelio vėžys susijęs su žmogaus papilomos virusu (ŽPV), skrandžio – su infekciją organizme sukeliančia bakterija Helicobacter pylori, kepenų navikai – su hepatito B ir C virusais. Profilaktinės ir terapinės vakcinos sumažina sergamumą šiais navikais. Infekcijų atsiradimas apie 10 proc. padidina mirčių nuo vėžio atvejų.

Šeimos gydytoja M. Ramanauskienė primena, kad siekiant užkirsti kelią vėžiui ar nustatyti onkologinę ligą, kai ji dar ankstyvos stadijos, Lietuvoje vykdomos 4 atrankinės vėžio prevencijos programos.

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa. Atliekama moterims nuo 25 iki 60 metų. Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus, gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa. Atliekama moterims nuo 50 iki 69 metų imtinai. Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Ji skirta 50 -74 metų amžiaus asmenims. Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir prireikus biopsija yra būdai objektyviai patvirtinantys storosios žarnos vėžio diagnozę.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Kartą per 2 metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

Siekiant sumažinti tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis, gydytoja pataria nerūkyti, nevartoti alkoholio, būti fiziškai aktyviais ir išlaikyti tinkamą svorį. Vengti intensyvaus saulės spindulių poveikio ir nudegimo saulėje. Saugus lytinis gyvenimas ir lytiškai plintančių ligų gydymas svarbūs veiksniai apsisaugant nuo infekcijų, sukeliančių vėžį. Taip pat venkite streso.

Svarbu keisti mitybos įpročius: venkite sūdytų ar per daug cukraus turinčių maisto produktų. Labai svarbu, kad organizme netrūktų vitaminų E, C, A. Būtinas selenas ir jo junginiai, kurių randama augaluose, grūdinėse kultūrose, jūros produktuose, mėsoje. Molekulės, atrastos česnakuose ir svogūnuose, sugeba sulėtinti naviko augimą, įsiterpiant į augimo proceso grandinę. Kopūstinių šeima (baltieji, raudonieji kopūstai, brokoliai, žiediniai, Briuselio kopūstai) turi magišką savybę kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Keiskite saldžius maisto produktus juodu šokoladu. Omega-3 riebalų rūgštys ne tik sumažina širdies kraujagyslių ligų riziką, bet yra tinkamos ir vėžio profilaktikai.

,,Manau, kad šiuolaikinė medicina turi didelį potencialą anksti diagnozuoti onkologinius susirgimus ir juos efektyviai gydyti. Mes turime mylėti save, savo kūną, rūpintis savo sveikata tiek fizine, tiek psichine. Susirgus onkologine liga reikia tai priimti kaip ligą, kurią reiks aktyviai gydyti. Vėžio diagnozė seniai nebėra mirties nuosprendis ir daugeliu atveju, ypač jei piktybinis susirgimas diagnozuojamas anksti, egzistuoja efektyvios pagalbos priemonės“, – apibendrina šeimos gydytoja M. Ramanauskienė.

Asta Raicevičienė,atstovė viešiesiems ryšiams