Stendas „Tymai. Epideminis parotitas. Raudonukė“

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro metodinę medžiagą VšĮ Kėdainių PSPC terapijos skyriuje parengtas stendas, atkreipiantis dėmesį į pastaruoju metu daug dėmesio susilaukusį infekcijos proveržį „Tymai. Epideminis parotitas. Raudonukė“. Pateiktoje informacijoje – užsikrėtimo keliai, pagrindiniai ligos simptomai bei apsisaugojimo būdai.

Tymai

Ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Pagrindiniai ligos simptomai: pilkšvai baltos aguonos grūdo dydžio dėmelės ant skruostų, lūpų, dantenų gleivinės, raudonos dėmės ant minkštojo gomurio, sausas kosulys, šviesos baimė, apetito stoka, bendras silpnumas, karščiavimas, bėrimas, akių paraudimas, ašarojimas. Inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki susirgimo) trunka nuo 7- 9 dienas (kartais iki 17 -21 dienos). Tymų virusas yra labai lakus, tad jeigu sergantysis sutinka žmogų, kuris nepasiskiepijęs nuo šios ligos, yra apie 90 proc. tikimybė, kad jis taip pat susirgs. Tiesa, sergančiojo galima nė nepamatyti – užtenka pabūti patalpoje, kur jis neseniai lankėsi: tymų virusas ore ar ant paviršių tykoti gali net 2 valandas. Lauke užsikrėsti liga tikimybė mažesnė (virusas neatsparus ultravioletinei radiacijai).

Epideminis parotitas (kiaulytė)

Ūmi virusinė infekcija, pažeidžianti seilių liaukas, smegenų dangalus, kasą, lyties liaukas. Kaip užsikrečiama? Žmogus yra vienintelis viruso šaltinis.     Iš sergančiojo virusas išsiskiria oro lašeliniu būdu. Sveiki imlūs asmenys užsikrečia būdami vienoje patalpoje su ligoniu, tačiau epideminio parotito infekcija nėra labai laki, todėl užsikrečiama tik ilgiau bendravus su sergančiuoju. Inkubacinis periodas vidutiniškai trunka nuo 15 iki 18 dienų. Tipiškiausias epideminio parotito požymis – seilių liaukų patinimas. Gali prasidėti virusinis galvos smegenų dangalų uždegimas (meningitas), kasos uždegimas (pankreatitas), gali būti pažeistos lyties liaukos. Manoma, kad abipusis sėklidžių uždegimas kartais gali būti vyriško nevaisingumo priežastimi. Virusas gana atsparus išorinėje aplinkoje: kambario temperatūroje gali išlikti iki keturių dienų, tačiau greitai žūsta, paveiktas ultravioletinių spindulių ar dezinfekuojančių medžiagų.

Raudonukė

Ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, makulopapuliniu bėrimu bei limfmazgių reakcija. Kaip užsikrečiama? Infekcijos šaltinis – sergantieji raudonuke. Liga plinta oro – lašeliniu būdu, kai ligonis kosėja, čiaudo, kalba. Nėščioji gali perduoti virusą vaisiui. Labiausiai užkratą jie platina tuomet, kai būna išberti, tačiau virusus į aplinką išskiria ir keletą dienų iki, ir po bėrimo. Sergant raudonuke dažnai padidėja pakaušio limfmazgiai, tačiau tai nėra patikimas diagnostikos požymis. Ši liga labai pavojinga nėščiosioms, nes galimas vaisiaus apsigimimas, vadinamasis įgimtos raudonukės sindromas. Kuo ankstesniu nėštumo metu susergama, tuo apsigimimai sunkesni. Persirgus raudonuke imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.

Profilaktika

Efektyviausia, mokslu pagrįsta priemonė, galinti suvaldyti šias ligas – profilaktinis skiepijimas vakcina. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, Lietuvoje nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės vaikai nemokamai skiepijami pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių – 15-16 mėnesių bei 6-7 metų amžiaus vaikai. Ilgalaikis imunitetas tymams susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozių.

Ar reikia skiepytis suaugusiems?

Jei turite abejonių dėl savo imuniteto (nežinote, ar sirgote ar buvote paskiepytas dviem vakcinos dozėmis) ar galimai turėjote kontaktą su sergančiu asmeniu, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją:

  • rasti vakcinacijos duomenis jūsų ligos istorijoje,
  • sužinoti kur atlikti kraujo tyrimą dėl apsauginių antikūnių susidarymo,
  • esant poreikiui būti paskiepytas tymų, parotito ir raudonukės mokama vakcina (kaina su paskiepijimu apie 17 eurų).

Sveikatos mokymo organizatorė Danutė Šilkaitienė