Pavasarinė pediatrams skirta konferencija tęsia tradiciją

 

Trečiadienį, gegužės 8 d. VšĮ Kėdainių PSPC vyko tradicinė kasmetinė 16-oji konferencija „Aktualūs vaikų ligų diagnostikos ir gydymo klausimai“, skirta vaikų ligų ir šeimos gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams. ,,Džiugu, kad jau eilę metų tęsiasi mūsų draugystė, bendradarbiavimas su LSMU Vaikų ligų klinika ir puikiomis lektorėmis“, – teigė laikinai einanti Pediatrijos skyriaus vedėjos pareigas, šeimos gydytoja Viltara Dūdienė.

Pasveikino rajono vadovas

Į konferenciją atvyko Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis bei savivaldybės gydytoja Ramunė Kabošienė. ,,Galima pasidžiaugti, kad gegužės mėnesį, kai atgyja gamta, tradiciškai rengiama konferencija vaikų sveikatos klausimais, akivaizdu, kad vaikams Kėdainiuose skiriamas didžiulis dėmesys. Kai Lietuvoje kasdien girdime įvairias nuomones apie skiepus, tymų protrūkį, astmos problemas, tokiomis temomis konferencijos ypatingai naudingos, juo labiau, kai kviečiami geri lektoriai, kuriems noriu tarti nuoširdų ačiū. Už tai, kad aplankote mūsų medikus ir dalinatės patirtimi, kas tikrai duoda didelės naudos“, – dėkodamas už naudingas paskaitas, rajono vadovas lektorėms įteikė kėdainietiškų suvenyrų.

Apie vystyklų dermatitą

Doc. Jolanta Kudzytė (LSMU Vaikų ligų klinika), pristačiusi pranešimą „Vystyklų dermatitas“ pabrėžė, jog tai aktuali problema ne tik medikams – slaugytojams ar gydytojams, bet tiesiog mamoms ir močiutėms, kurioms dažnai kyla daug klausimų, kada jau yra vystyklų dermatitas, o kada dar ne. Lektorė išskyrė vystyklų dermatito tipus, apibūdino kas jiems būdinga. Vaikų odos priežiūrai  primygtinai patariama nenaudoti miltelių (krakmolo, pataisų, pabarstų ir kt ), nes miltelius vaikas gali  įkvėpti ir taip sukelti kvėpavimo takų ligas. Pabrėžė, kad odos priežiūrai ypatingai tinka kremai su cinku. Doc. J. Kudzytė patarė nesižavėti kinietiškais pigiais tepalais, kurie, neva, patepus, gydo nuo visko. Servetėlių kvapai gali alergizuoti, tačiau specialios servetėlės nuvalo geriau nei vanduo, kurias reikia suvilgyti ne vandeniu, bet riebalais. O pabaigai pagarsino naujieną iš užsienio, jog pagaminti išmanieji vystyklai, kurie atskirs išmatas ir šlapimą.

Apie žarnyno mikrobiotą

Doc. Rūta Kučinskienė (LSMU Vaikų ligų klinika) skaičiusi paskaitą tema „Mikrobiotos įtaka vaikų sveikatai“ pasakojo, kokios yra žarnyno mikrobiotos funkcijos – ji skaido mūsų suvalgomą maistą, pasirodo, turi ryšį ir su smegenų veikla, net mūsų nuotaika yra susijusi su tam tikrais pakitimais virškinamajame trakte. Žarnyne gyvenančios bakterijos turi daugiau kaip 3 mln. genų, tai yra 150 kartų daugiau nei visas žmogaus genomas. Suaugusio žmogaus organizme esančios mikrobiotos svoris siekia apie 2 kg, organizme gyvenančių bakterijų skaičius yra didesnis nei viso organizmo ląstelių. Kokia bus naujagimio žarnyno mikrobiota, pirmiausia lemia naujagimio mama, gimdymo būdas, vieta, kur vaikas gimė ir kt.

Apie tuberkuliozės diagnostiką

Gyd. Dalia Steponavičienė (Kauno klinikinė ligoninė) skaičiusi paskaitą „Tuberkuliozės ir pneumonijos diferencinė diagnostika“ pagarsino, kad pasaulyje 2017 m. apie 1 ml. vaikų susirgo tuberkulioze, daugiau nei 200 tūkst. vaikų mirė dėl šios ligos, 80 proc. iš jų buvo jaunesni negu 5 m. amžiaus. ,,Sergamumas tuberkulioze tai padideja, tai pamažėja. Mūsų Kauno klinikinėje ligoninėje, vaikų ligų antrame skyriuje gydome Kauno krašto ir vaikus iš visos Lietuvos, išaiškiname labai daug vaikų, sergančių tuberkulioze Lietuvoje. Praėjusiais metais išaiškinome 82 proc. visų Lietuvoje tuberkulioze susirgusių vaikų. PSO keliami prioritetai: anksti išaiškinti tuberkuliozę ir efektyviai gydyti. Mažamečių vaikų diagnostika ir gydymas yra gana sudėtingas, nes yra daug pašalinių reakcijų. Paauglių tuberkuliozė nuo 10 ki 17 metų yra sudėtinga tuo, kad labai dažnai ji jau būna atviros formos, ligoniai nenori gydytis, turi žalingų įpročių.Aktualu – ankstyva kontaktų paieška, prevencinis gydymas ir būtinai BCG vakcinacija. 2017 m. duomenimis, Lietuvoje BCG vakcinacija buvo vykdoma 97 proc.gyventojų“, – te igė lektorė.

Apie vaikų alpimus

Med. dr. Rima Šileikienė ( LSMU Vaikų ligų klinika) skaičiusi paskaitą ,,Alpimai vaikų amžiuje“, komentavo konkrečius atvejus, kalbėjo apie alpimą ir sinkopę – trumpalaikį sąmonės praradimą, priežastis, ligos pasekmes. Tiriant trumpalaikį sąmonės praradimą, svarbiausias tyrimas yra gerai surinkta anamnezė.

Apie astmos epigenetiką

Prof. Laimutė Vaidelienė (LSMU Vaikų ligų klinika) pristačiusi paskaitą tema – „Astmos epigenetika“ pabrėžė, kad ši tema daugiau teorinė, atėjusi į praktiką kol kas mokslinių tyrimų pavidalu. Epigenetika, tai mokslas apie aplinkos ir genų tarpusavio sąveiką. Tai yra tai, kaip tiesiog aplinka modifikuoja mūsų genus ir kaip reguliuoja genų pasireiškimą. Tam turi reikšmės daug kas – aplinka, oras, mūsų maistas, vanduo ir kt. Iš esmės dėl to atsiranda biocheminiai DNR pokyčiai, kurie iš tikrųjų nėra mutacijos, tai yra genų reguliavimo biocheminiai pokyčiai, tačiau jie gali būti paveldimi.

Apie tymus

Doc. Giedra Levinienė (LSMU Vaikų ligų klinika) skaitė pranešimą ypač aktualia tema: „Tymai – grįžtanti infekcija“, pastebėjo, kad iki tol, kol atsirado tymų vakcina, tai buvo viena vadinamų privalomų vaikų infekcinių ligų – beveik visi iki 20 m. amžiaus persirgdavo tymais todėl, kad tai yra labai užkrečiama liga. Jeigu imlus žmogus susiduria su sergančiuoju, rizika užsikrėsti daugiau nei 90 proc.Taip ir įvyko. Vakcina įnešė didelius pakitimus.Kuomet buvo pasiektos didelės vakcinacijos apimtys, ženkliai sumažėjo sergamumas tymais. 2010 m. Europoje kilus tymų protrūkiui, susirgimų atvejų skaičiai išaugo dramatiškai.Kas gi įvyko? Priežastys visiškai aiškios – kai mažėja vakcinacijos apimtys, didėja susirgimų skaičius. Daugiausiai susirgimų tymais fiksuojama Kauno apskrityje todėl, kad tame regione vakcinacijos apimtys – mažiausios. Šių metų pirmąjį mėnesį, susirgimų tymais buvo tik 14 atvejų, gegužės pradžioje – daugiau nei 500 susirgimų.

PSO duomenimis, iki vakcinacijos pradžios, tymai buvo viena iš dažniausių vaikų mirties priežasčių. Tai yra sunki, kartais komplikuotas formas įgaunanti infekcija. Laimei, Lietuvoje nėra nė vieno mirties atvejo nuo tymų, tikėkimės, kad ir nebus, bet komplikuotų, sunkių atvejų, kuomet susirgusieji gydomi ligoninėje – yra, ir tai daug kainuoja.

Vakcinacijos apimtys – nemažiau 95 proc.

Ką daryti? Pasak doc. G. Levinienės, pirmiausia, turi būti paskiepyti tie vaikai, kuriems priklauso pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių – 15-16 mėnesių bei 6-7 metų amžiaus. ,,Dviem vakcinos dozėm pradėta skiepyti tik 1988 m. Pasirodė, kad vienos vakcinos nepakanka, nes dalis buvusių vaikų, dabar jaunų žmonių, taip ir liko paskiepyti viena vakcinos doze.Imunitetas po vienos vakcinos dozės išlieka 10-15 m., todėl tie jauni suaugę žmonės dabar ir serga. ,,Kiek pas mus ligoninėje gulėjo vaikų, visi jie buvo neskiepyti dėl to, kad jų tėvai atsisakė juos skiepyti.Jauni suaugę serga dėl to, jog tiesiog tokia tvarka tada buvo. Be to, ir vakcinos nebuvo tokios efektyvios, o Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius atsirado tik 1993 m., kai tiksliai žinojome, kada ir kokiomis vakcinomis skiepyti, o anksčiau buvo nežinia. Šiuo metu suaugusieji gali pasitikrinti savo imunitetą – pasidaryti kraujo tyrimą dėl antikūnų kiekio nustatymo. Jeigu jis per mažas, tuomet nuo tymų reiktų pasiskiepyti. Seniai yra įrodyta – jeigu vakcinacijos apimtys yra 95 proc. ir daugiau, tymų mes neturėsime. Ten, kur vakcinacijos apimtys mažesnės, ten ir kyla tymų protrūkiai. Ir taip yra visoje Europoje,“ – komentavo doc. Giedra Levinienė.

Po konferencijos, lektorės apsilankė Kėdainių senamiestyje – perėjo įspūdingu Kėdainių pėsčiųjų tiltu per Nevėžį, kuris buvo atidarytas praėjusių metų gruodžio pabaigoje bei apžiūrėjo Kėdainių krašto muziejų, kur ypatingai liko sužavėtos atnaujintomis ekspozicijomis.

Asta Raicevičienė, atstovė viešiesiems ryšiams