Stendas „Karščio poveikis sveikatai“

Dažnai šiltuoju metų laiku oro temperatūra pasiekia neįprastą lygį, tai gali trukti kelias dienas ar kelias savaites. Sveikatos specialistai primena, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai, tačiau tik nedaugelis suvokia, jog per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali turėti ne tik neigiamos įtakos sveikatai, bet ir gyvybei. Aplinkos temperatūra iki +30ºC yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34ºC – ekstremali, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC – pavojinga, todėl vasarai įsibėgėjant Kėdainių PSPC parengtas stendas „Karščio poveikis sveikatai“.

Stende atkreipiamas dėmesys, kokios asmenų grupės yra jautresnės karščio poveikiui. Tai: vyresnio amžiaus žmonės (ypač vyresni nei 75 metų); asmenys, kurie anksčiau sirgo arba serga lėtinėmis ligomis; asmenys, kuriems sunkiau prisitaikyti prie karščio (kūdikiai ir vaikai iki 18 metų amžiaus, gyvenantys vieni, nėščiosios, žmonės, turintys antsvorio, turintys sunkų fizinį arba psichinį negalavimą, nuolat vartojantys vaistus, miesto gyventojai (ypač gyvenantys pastatų viršutiniuose aukštuose ir/arba pastatuose, kurių langai orientuoti į pietus); asmenys, kurie labiau veikiami neigiamų aplinkos veiksnių (dirbantys padidinto šilumos poveikio sąlygomis – lauke, liejyklose, kepyklose ir pan.); socialinių rizikos grupių asmenys (vartojantys alkoholį, narkotines medžiagas, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenantys lauke ir kt.).

Stende pateikiamos rekomendacijos, kaip apsisaugoti jautriems karščiui asmenims. Patariama palaikyti namų aplinką vėsią: tikrinti kambario temperatūrą nuo 8 iki 10 val., 13 val. ir nakties metu po 22 val. Būtų optimalu, jei kambario temperatūra būtų žemesnė nei 32 °C dienos metu bei žemesnė nei 24 °C nakties metu; atverti patalpų langus tik vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra būna nukritusi; dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio; geriau nenaudoti tamsios spalvos užuolaidų arba metalinių žaliuzių, nes jos sugeria šilumą; patalpose laikykite kambarines gėles, nes jos padeda atvėsinti kambarį; stengtis būti gerai vėdinamose patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Dėmesio: patalpose oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 18 °C.

Rekomenduojama vengti karščio: jei yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje; apriboti fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare; dažniau būti pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val.; riboti būvimo karštoje aplinkoje trukmę, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje; dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.; nepalikti vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Vėsuma ir skysčiai – būtini. Esant dideliems karščiams, praustis vėsesniu vandeniu arba apsišluostyti drėgnu rankšluosčiu, kempine; dėvėti tinkamus drabužius: šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą. Vengti drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Teptis apsauginiu kremu nuo saulės; miegojimui naudoti šviesesnę patalynę; gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo. Ypač gerai gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerti visą dieną, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys; vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo; vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

Pajutus silpnumą, galvos svaigimą, skausmą, nerimą, intensyvų troškulį ir raumenų spazmus karščio metu, rekomenduojama pereiti į vėsesnę vietą, pasistengti atsipūsti ir įvertinti (pamatuoti) savo kūno temperatūrą bei informuoti šalia esančius asmenis apie jūsų negalavimą. Jei reikia, prašyti specialistų pagalbos telefonu 112. Atgaivinti organizmą atsigerdami vandens ar vaisių sulčių. Jei simptomai karštų dienų metu nuolat kartojasi, kreiptis į gydytoją.

Pagal metodinę literatūrą parengė sveikatos mokymo organizatorė Danutė Šilkaitienė