Kaip valdyti stresą?

 

 

VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre vyksta tęstiniai vykdomo projekto ,,Psichikos sveikatos ir gerovės darbe stiprinimas Kėdainių rajono sveikatos priežiūros darbuotojams“ mokymai. Vienos dienos mokymuose, tema: ,,Streso valdymo praktiniai užsiėmimai“ jau dalyvavo kelios projekto dalyvių grupės. Užsiėmimus vedė lektorė Lolita Kuginienė.

Stresas – tai…

Sąvoką ,,stresas“, lektorė apibūdina taip, jog tai nespecifinė organizmo reakcija į situacijas, kurios sukelia pavojų, grėsmę.Arba stresas – tai organizmo prisitaikomoji reakcija: pavojaus akivaizdoje organizmas pasiruošia išgyventi – kovoti arba bėgti…

Paaiškinta, kas vyksta organizme streso metu, kokie streso požymiai, kaip mes patys susikuriame stresą, kokios emocijos yra įgimtos ir įgytos, kokia emocijų paskirtis, ką reiškia valdyti savo jausmus, kokie jausmai dažniausiai mums kyla profesinėje aplinkoje, kodėl svarbus savo emocijų supratimas ir pažinimas, kokie signalai rodo, kad mes patiriame stresą.Pasirodo, kad ir malonūs įvykiai gali sukelti stresą, nes streso reakciją sukelia visi su pokyčiais susiję įvykiai, nes prie visų naujų situacijų reikia prisitaikyti.

Lektorė tikino, jog būtina pusiausvyra tarp darbinio ir asmeninio gyvenimo, nusistatyti prioritetus ir jų laikytis.Turint aiškias vertybes ir prioritetus, lengviau priimti sprendimus ir nusistatyti ribas.

Kas didina streso atsparumą?

Kalbėdama apie streso valdymą, ji pabrėžė kelis svarbius momentus.Tai atsparumo stresui didinimą, laiko planavimą, pasekmių šalinimą bei mūsų elgesį konfliktinėse situacijoje. Streso lygis situacijoje priklauso nuo jos reikšmingumo konkrečiam žmogui, nuo to, kaip žmogus vertina situaciją, pats save, savo sugebėjimus prisitaikyti prie situacijos. Vis dėlto, ką daryti situacijose, kurios kiekvienam asmeniui sukelia stresą?

Pasak pranešėjos, būtina pažinti savo streso šaltinius ir savo emocines bei fizines reakcijas, suprasti, ką galime pakeisti, sumažinti savo emocinių reakcijų stiprumą, mokytis sušvelninti savo reakcijas į stresą, tobulėti, kurti savo fizinius rezervus, stiprinti savo emocinius rezervus, nustatyti aiškius veiklos prioritetus.

Projekto dalyviai braižė gyvenimo balanso ratą, kuriame visos sritys: karjera, finansai, darbas, šeima, laisavalaikis, sveikata, tobulėjimas, meilė turi užimti maždaug vienodą vietą gyvenime, kad tas ,,ratas“ galėtų tolygiai suktis.

Nerimas dėl ateities

Savo paskaitoje L. Kuginienė nemažai laiko skyrė kalbėdama apie nerimą dėl ateities. Kaip rodo tyrimai, net 38 proc. žmonių nerimauja nuolat ir į tai žvelgia kaip į natūralią, neatsiejamą kasdienybės dalį. Kai kurie asmenys net mano, kad visų ,,Kas, jeigu?…“ pasvėrimas padeda užbėgti problemoms už akių. Vis tik tai  nėra efektyvus problemų sprendimo būdas. Deja, užuot mus apsaugojęs, nerimas dėl ateities atima gyvenimo džiaugsmą, trukdo mėgautis šia diena. ,,Kas bus, jei mane atleis iš šių pareigų? Kas nutiks, jei pavėluosiu? O jei susirgsiu nepagydoma liga?“ – tokios mintys paralyžiuoja ir verčia jaustis bejėgiais. Kaip susigrąžinti gyvenimo vairą į savo rankas?

Lektorė atsako, jog nerimavimas nepadeda įveikti iškilusių kliūčių, todėl reikia spręsti problemą, nešvaistyti laiko klausimams ,,Kas bus, jeigu…“, paversti nerimą veiksmu, išmokti priimti netikrumo jausmą, neužgniaužti nerimo, būti čia ir dabar, perimti vadovavimą, t. y., kad neigiamos mintys nesugadintų dienos, būtina skirti joms ,,pasimatymą“ iš anksto – numatyti laiką, kada nieko neblaškomi galėsime prisėsti ir paanalizuoti savo nerimo šaltinius.

Labai dažnai mintys apie praeitį arba mintys apie ateitį ar apie dabartį, bet kažkur kitur, o ne čia ir dabar, mums neleidžia jaustis laimingais.

Asta Raicevičienė, atstovė viešiesiems ryšiams