Apie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vykdomoje Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ir cukrinio diabeto (CD) rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje, paskaitą apie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius skaitė VšĮ Kėdainių PSPC BPG terapijos skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Joana Kleivienė.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos vyrų ir moterų mirties priežastis, neįgalumo ir pablogėjusios gyvenimo kokybės priežastis. 2017 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusiųjų (56,1 proc.).Lietuvoje sergamumas ŠKL ir mirtingumas nuo šių ligų gerokai viršija Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. Daugelyje išsivysčiusių šalių pradėjus taikyti prevencines priemones – mirtingumas nuo ŠKL 1970-1990 m. gerokai sumažėjo.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes. Modifikuojami,  kuriuos galima pakeisti, tai: padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija), rūkymas, cukrinis diabetas, padidėjęs lipidų ir cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris, judėjimo stoka, stresas, gausus alkoholio vartojimas ir nemodifikuojami: pavedėjimas, amžius bei lytis, kurių mes, deja, nepakeisime.

Susirinkusiems į paskaitą, šeimos gydytoja priminė apie nuo 2005 metų Lietuvoje vykdomą širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą, kuri taikoma nuo 40 iki 55 metų vyrams ir nuo 50 iki 65 metų moterims, kuomet kartą per metus šeimos gydytojas nemokamai ištiria ir išaiškina, kokiai širdies ligų rizikos grupei pacientai priklauso ir, jei reikia, skiria individualų sveikatos kontrolės planą.

Paskaitą skaičiusi gydytoja aptarė kiekvieną širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių ir išsamiai paaiškino, kaip jie mus veikia. Pažymėjo, kad visuomenės pasyvumas, naudojantis valstybės siūloma nemokama prevencine programa, išlieka. Kyla klausimas, kodėl?

Šeimos gydytoja ragino atminti, kad sveikata – asmeninė ir visuomeninė vertybė, kuri priklauso nuo: 50 proc. gyvensenos, 20 proc. genetinio pagrindo, 20 proc. aplinkos bei 10 proc. medicininės pagalbos.

Pateikė išvadas ir rekomendacijas, įvardino, kokie yra bendrosios rizikos mažinimo komponentai bei ką turi žinoti kiekvienas, norintis išvengti širdies ir kraujagyslių ligų: nerūkyti, sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems, fizinį aktyvumą didinti iki 30 min. kasdien ir daugiau, siekti, kad kūno masės indeksas būtų <25 kg/m, vengti nutukimo, sekti arterinį kraujospūdį ir stengtis, kad jis neviršytų 140/90 mmHg, bendras cholesterolio kiekis kraujyje būtų iki 5 mmol/l, cukraus kiekis kraujyje – iki 5,6 mmol/l.

Po paskaitos šeimos gydytoja Joana Kleivienė teikė individualias konsultacijas ŠKL ir CD klausimais.

Asta Raicevičienė, atstovė viešiesiems ryšiams