Darbo laikas
  • 7.00 - 17.00
  • 7.00 - 17.00
  • 7.00 - 17.00
  • 7.00 - 17.00
  • 7.00 - 17.00
  • 8.00 - 12.00
Mus rasite:
Kėdainiai, Budrio g. 5
Tel. (8 347) 515 73
       (8 347) 508 72

Faks. (8 347) 677 95

Aktualijos

  • 2018 05 10 15 - toje konferencijoje dalyvavę Kauno medikai dalinosi žiniomis ir dalyvavo pilietinėje akcijoje

     

    Trečiadienį, gegužės 9 d. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) vyko tradicinė kasmetinė konferencija „Aktualūs vaikų ligų diagnostikos ir gydymo klausimai“, skirta vaikų ligų ir šeimos gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams. Konferencijos iniciatorės Kėdainių PSPC direktorės pavaduotojos organizaciniam metodiniam darbui Jūratės Judickienės teigimu, šių metų konferencija yra išskirtinė ne tik tuo, jog yra 15-toji, bet ir problemų aktualumu, nes pranešimuose suteikta informacija duos didelės naudos ne tik gydytojams, bet ir slaugytojams, kurių susidomėjimas šia konferencija itin didelis. Nuolatinė konferencijos lektorė LSMU Vaikų ligų klinikos doc. Jolanta Kudzytė pajuokavo, kad be šios konferencijos pavasaris neateina.

    Kalbėta apie rajone ir šalyje dažniausias vaikų ligas

    Konferencijos dalyvius savo ir Kėdainių rajono savivaldybės mero Sauliaus Grinkevičiaus vardu atvykusi pasveikinti mero pavaduotoja Olga Urbonienė pasidžiaugė Kėdainių PSPC vadovų entuziazmu kasmet rengti tokias konferencijas, skirtas atkreipti dėmesį vaikų ligų gydymo klausimams, nes vaikai yra mūsų ateitis. ,,Mes suprantame, jei neseksime naujienų ir naujovių, ligų diagnostika ir gydymas taps vis sudėtingesni. Savivaldybės meras ir aš esame jums labai dėkingi, kad randate laiko pasidalinti savo didele patirtimi ir aptarti mūsų medikams aktualius klausimus“, – pažymėjo O. Urbonienė ir kiekvienam lektoriui įteikė rajono savivaldybės atminimo dovanėles.

     

    Jau nebe pirmą pavasarį VšĮ Kėdainių PSPC surengia konferenciją, kurios metu kalbama apie vaikų ligas, nagrinėjami klausimai, kurie yra aktualūs ne tik mūsų rajonui, bet ir atspindi šalies sergamumo aktualijas. ,,Ir šių metų konferencijoje skaitomi pranešimai tomis temomis, kurias pasiūlė mūsų įstaigos šeimos ir vaikų ligų gydytojai. Kiekvienais metais lektoriai labai lanksčiai žiūri į konferencijos programą, mes galime išsakyti savo pageidavimus iš anksto – kokius pranešimus norėtume girdėti, kokių žinių jaučiame trūkumą, ko norėtume sužinoti, išmokti ir pritaikyti praktiniame darbe“, – teigė tradicinių konferencijų iniciatorė J. Judickienė.

    Apie tuberkuliozę, astmą, mažakraujystę...

    Pati būdama vaikų ligų gydytoja J. Judickienė pastebi, kad viena aktualiausių temų išlieka tuberkuliozė. Ji aktuali ne tik mūsų rajonui, mūsų kraštui, bet ir visai Lietuvai. Todėl vienas pranešimas bus skirtas tuberkuliozės profilaktikai, ankstyvai diagnostikai. Aktuali yra mažakraujysčių problema, todėl šiandien kalbame apie geležies trūkumą augančio vaiko organizme ir apie kitas mažakraujystes, kurios gali būti sunkių ligų pradžia. Bus kalbama apie plaučių uždegimus. Kadangi plaučių uždegimas yra pakankamai dažnas susirgimas ambulatorinėje šeimos gydytojo ir vaikų ligų gydytojo praktikoje, todėl sužinoti kas yra naujo, gydant šias ligas bei jas diagnozuojant, yra labai svarbu ir reikalinga. Astma, alerginės ligos – tampa šių dienų kasdienybe, susirgimų mastas yra toks didelis, kad net pasiekia epideminį lygį, todėl apie astmos gydymo naujoves konferencijose kalbame kas du trys metai, kad galima būtų atnaujinti žinias ir taikyti pačius naujausius diagnostikos bei gydymo metodus.

    Pasak J. Judickienės, mokytis, atšviežinti žinias tenka ir reikia kasdien, nes kiekviena diena atneša kažką naujo, ligos keičia savo ,,veidą“, todėl tenka mokytis ne tik iš vadovėlių.

     

    Pavasaris neateina be konferencijos

    Pažymėjusi šios konferencijos svarbą, LSMU Vaikų ligų klinikos doc. Jolanta Kudzytė pajuokavo, kad pavasaris neateina be šios konferencijos. Nagrinėjamos temos yra įvairios, kaip ir kasmet. ,,Pagrindinės, dažniausios, alerginės, lėtinės ligos tiek kvėpavimo takų, tiek kraujo bei infekcinės, taigi, kas aktualiausia pediatrams, šeimos gydytojams. Tai informacija svarbi ne tik medikams. Aišku, jeigu tai yra ir sergančių pacientų atstovai, ir slaugytojos, kiekvienas randa jam aktualią temą ir atsakymus į klausimus“, – teigė prieš konferenciją pakalbinta docentė.

    Pranešimą „Naujausios vaikų bronchų astmos gydymo rekomendacijos“ pristačiusi doc. J. Kudzytė pastebi, kad pavasaris yra alerginių ligų metas. Pražydus medžiams, žolynams prasideda alerginės ligos, tai yra, kamuoja sloga, niežti, ašaroja akys, kartais ištinka ir dusuliai, taip kad tie, kurie alergiški žiedadulkėms, patiria didelius nepatogumus.  ,,Deja, tokių pacientų vis daugėja. Alerginės ligos plinta visame pasaulyje, t. y. vadinama alergijos epidemija, mes alerginėmis ligomis vejamės pasaulį, išsivysčiusias šalis. Nes kuo toliau į vakarus, tuo daugiau alerginių ligų. Tai visa ligų puokštė – astma, egzema ar alerginė sloga. Jų pasaulyje daugėja, ligos jaunėja, kuo toliau, tuo labiau serga dar daugiau vaikų. Negalima teigti, jog šios ligos įgimtos ar įgytos, tai yra mišinys. Pirmiausia, aišku, yra paveldėjimas, genai, alergiški žmonės gimdo alergiškus vaikus. Kita gi priežastis – mūsų aplinka, oro tarša, fabrikai, išmetamos dujos, chemija mūsų buityje. Kiekvieną daiktą valom, plaunam kažkuo kitu. Anksčiau šveisdavom ir plaudavom druska ir soda, dabar – chemine medžiaga, skirta atskirai unitazui, voniai, virtuvei... Rūbai dažniausiai nenatūralaus pluošto – sintetiniai, maistas turi būti irgi spalvotas, skanus ir ilgai negendantis. Taip kad chemijos gauname įvairiausiais būdais“, – apibendrino lektorė doc. J. Kudzytė.

    Mažakraujystė aptinkama nuo IV a.

    Pranešimą „Anemijos vaikų amžiuje“ skaičiusi LSMU Vaikų ligų klinikos med. dr. Rosita Kiudelienė pastebėjo, kad mažakraujysčių problema aptinkama nuo gilios senovės, apie ją mes sužinome iš archeologų. Anglijoje, Verčesteryje tirtame IV a. kapinyne nustatyta, kad žmonių kaukolėse rasti pakitimai būdingi anemijoms. Gyvename XXI a., bet mes toliau apie tai kalbame. Pasaulyje, neišsivysčiusiose šalyse per 40 proc. žmonių serga bendrąja mažakraujyste, o 90 proc. skundžiasi geležies stoka. Išsivysčiusios šalys turi maždaug iki 5 proc. mažakraujysčių atvejų. Lietuva patenka į zoną, kurioje yra iki 20 proc. mažakraujysčių. 2016 metų duomenimis, Lietuvoje iš 1000 žmonių 16 vaikų serga mažakraujyste, o 22 - suaugusieji. Geležis reikalinga ne tik hemoglobino gamybai, bet ir smegenų vystymuisi. Mažakraujysčių metu mūsų organizme pritrūksta deguonies. Deguonis reikalinga mūsų visiems organams ir ypatingai vaikams, kurių organai vystosi, ypač smegenys. Lektorė teigė, kad yra išskiriamos dvi anemijos rūšys – geležies stokos ir lėtinių arba infekcinių ligų anemija, paaiškino kuo jos skiriasi bei kaip jas atskirti.

     

    Pasaulyje tuberkulioze suserga apie 1 mln. vaikų

    Pranešimą „Vaikų tuberkuliozės diagnostika pirminėje sveikatos priežiūros grandyje“ pateikusi Kauno klinikinės ligoninės gydytoja Dalia Steponavičienė pagarsino ne itin malonius Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktus skaičius, kad kasmet apie 1 mln. vaikų suserga tuberkulioze, vaikų tuberkuliozė sudaro maždaug 10-11 proc. visų tuberkuliozės atvejų. Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje pagal vaistams atsparią tuberkuliozę. Iš 9 vaikų, kuriems nustatyta atvira tuberkuliozė, net 5 vaikams ji buvo atspari vaistams. Deja, Lietuvoje neturime, pasaulyje jau yra, ir mums būtinos fiksuotos, patogios vaikui naudoti ir skanios vaistų nuo tuberkuliozės formos. Praėjusiais metais Lietuvoje naujai diagnozuotas 71 tuberkuliozės atvejis, sergamumas tuberkulioze buvo 13,9 proc. Panašaus sergamumo būta ir 2012 m., o 2014 m. buvo ženkliai sumažėjęs galbūt dėl to, kad tuberkuliozės atvejai nebuvo diagnozuoti ir šie pacientai nepakliuvo laiku į gydymo įstaigą. Svarbiausias profilaktinis patikrinimas dėl tuberkuliozės yra tuberkulino mėginys, kuriuos privaloma atlikti visiems rizikos grupei priklausantiems vaikams.

     

    LSMU Vaikų ligų klinikos doc. Giedra Levinienė savo pranešime „Infekcinė mononukleozė. Problemos aktualumas, diagnostika, gydymas“ išsamiai gvildeno šios dažnos ligos gydymo galimybes, pateikė klinikinių atvejų pavyzdžius.

    LSMU Vaikų ligų klinikos doc. Laimutė Vaidelienė konferenciją užbaigė savo pranešimu ,,Pneumonijų diagnostika ir gydymas. Naujienos“. ,,Atrodo, jog tai visiems aiški tema, labai dažnai mes susiduriame su vaikų plaučių uždegimu, kas yra normalu, paprasta ir t. t., tačiau noriu jums pateikti keletą šių metų klinikinių atvejų, pakalbėti apie tų vaikų susirgimus, kurie pateko į mūsų gydymo įstaigą ir išryškinti tendencijas, kurios nėra geros tiems pacientams“, – kalbėjo doc. L. Vaidelienė.

    Prisidėjo prie pilietinės akcijos ,,100 metrų vytinės juostos audimas“

    Kaip ir kasmet po konferencijos lektoriai paprastai aplanko išskirtines, istorines, kultūrines Kėdainių miesto ar rajono vietas, dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose. Šį kartą viešnios iš Kauno buvo pakviestos apsilankyti Tradicinių amatų centre Arnetų name ir prisidėti prie pilietinės akcijos ,,100 metrų vytinės juostos audimas“. Šio centro darbuotoja, audėja Loreta Steponavičienė papasakojo vytinės juostos audimo kaladėlėmis istoriją, kuri siekia IV a. Įdomiausia buvo sužinoti, kiek gi šiuo metu yra nuausta vytinės juostos, kurią planuojama užbaigti birželio pradžioje. Pasirodo, jog apsilankymo metu vytinės juostos ilgis siekė 64 metrus ir 30 centimetrų. Juostą dar šiek tiek pailgino prisėdusios paausti Kauno medikės.  

    Medikės apžiūrėjo Tradicinių amatų centre eksponuojamas parodas, o vidiniame kiemelyje – medinius namelius, kuriuose vyksta vilnos vėlimo, vytelių pynimo ir kt. edukaciniai užsiėmimai.

    Asta Raicevičienė, atstovė viešiesiems ryšiams

      




    Grįžti į aktualijų sąrašą