Rugsėjo 10-ta minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Savižudybių Lietuvoje rodikliai daugiau nei dešimtmetį išlieka prasčiausi Europos Sąjungoje, todėl labai svarbi yra savižudybių, bandymų žudytis, savęs žalojimo prevencija. Nėra lengva numatyti konkretaus žmogaus suicidinį elgesį, tačiau pastebėjus artimojo, pažįstamo žmogaus elgesio ir/ar nuotaikos pasikeitimą, verta į tai atkreipti dėmesį, skirti laiko ir su atjauta pakalbinti tą žmogų, galbūt pasiūlyti savo pagalbą. VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriaus medicinos psichologas Donatas Lučunas pataria, kaip elgtis įtarus suicidinio elgesio riziką bei kada ji padidėja, kaip jaučiasi savižudybės krizę išgyvenantis žmogus bei kur gali kreiptis pagalbos.

Įtarus suicidinio elgesio riziką, svarbu:

– nepalikti žmogaus vieno,

– iškviesti greitąją medicinos pagalbą (112)

– perduoti artimiesiems, kurie nedelsiant palydėtų pas pagalbą teikiančius sveikatos priežiūros specialistus.

Savižudybės rizika labai stipriai padidėja žmogui, išgyvenančiam krizę:

– artimųjų netektį,  

– patyrus emocinę, fizinę ar seksualinę prievartą,

– skyrybas,  

– konfliktinius santykius,

– patyčias,

– mobingą.

Kas keičiasi asmenyje, ketinančiam nusižudyti:

– mąstymas,

– jausmai,

– elgesys,

– kūno pojūčiai,

– jis nuolat gali galvoti apie savižudybę,

– savižudybę mato kaip problemų sprendimą, kančios nutraukimą,

– išgyvena didelį (nepakeliamą, nesibaigiantį, neišvengiamą) psichinį, dvasinį skausmą, sielvartą.

Jis gali jausti:

– vienišumą,

– neapykantą sau,

– nuolatinę įtampą,

– didelę neviltį,

– bejėgiškumą,

– beviltiškumą,

– beprasmybę,

– liūdesį,

– depresiją,

– nerimą,

– baimę,

– apatiją,

– kaltę,

– pesimizmą,

– gėdą,

– pyktį,

– kad negali kontroliuoti gyvenimo,

– kad yra patekęs į spąstus,

– kad nemato jokios išeities iš padėties.

Žmogus užėjus impulsui gali save žaloti. Kartais galima pastebėti savęs žalojimo padarinius (pvz.: subraižytos ar supjaustytos kūno vietos). Dažnai žmogus linkęs slėpti savęs žalojimosi padarinius. Galima kartais pastebėti, kad apsirengęs neįprastai sezonui.

Savižudybės krizę išgyvenantis žmogus gali:

– nuolat save menkinti, kaltinti,

– jaustis nieko vertu, nevykėliu, niekam tikusiu, našta,

– galvoti, kad kitiems be jo bus geriau,

– užsidaryti, užsisklęsti, izoliuotis nuo kitų,

– atitolti nuo draugų ar šeimos,

– staiga tapti apsileidusiu, netvarkingu,

– neapgalvotai, beatodairiškai rizikuoti,

– atsirasti ryškūs nuotaikos svyravimai, emocijų protrūkiai,

– pasidaryti neįdomi įprastinė ar mėgstama veikla,

– tapti pasyvus,

– sutrikti miegas, apetitas,

– būti linkęs prisiminti visas savo praeities nesėkmes, nuoskaudas, sunkius išgyvenimus,

– viską, kas buvo gera, tiesiog užmiršti,

– jausti fizinį ir psichinį išsekimą,

– jausti energijos trūkumą, nuolatinę kūno įtampą,

– jausti nuolatinį stresą (distresą), chaosą,

– grasinti nusižudyti ar žalotis save,

– mėginti įsigyti savižudybės priemonių (pvz.:vaistų),

– kalbėti ar juokauti apie mirtį ar savižudybę,

– elgtis lyg atsisveikindamas.

Savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui būdinga ambivalencija:

– viena dalis nori pasitraukti iš gyvenimo, nori pabėgti iš nepakeliamo skausmo,

– kita dalis trokšta gyventi, nori, kad aplinkiniai padėtų išvengti savižudybės,

– apie 70-90 proc. nusprendusių žudytis žmonių informuoja aplinkinius apie savo sumanymus, tik dažnai aplinkiniai neatkreipia į tai dėmesio, nebando padėti.

Pagalbą gali suteikti Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriuje dirbantys medicinos psichologai: Simona Kutavičė, Donatas Lučunas, Narimantas Markauskas. Užsiregistruoti vizitui galima registratūros telefono numeriais: (8 347) 61434, (8 347) 61334, (8 347) 61314, 8 612 04039.

Šeimos gydytojo siuntimo nereikia!

VšĮ Kėdainių PSPC inform.