„Atsipalaidavimo, kvėpavimo ir vaizduotės pratimų praktikumas“

Šią savaitę Motinystės mokyklos lankytojai rinkosi į teorinį / praktinį susitikimą su VšĮ Kėdainių PSPC socialine darbuotoja, meno terapijos ir relaksacijos praktike Lina Dubauskiene. Susitikimo „Atsipalaidavimo, kvėpavimo ir vaizduotės pratimų praktikumas“ metu būsimosios ir jau mažylius auginančios mamos susipažino su įvairiomis atsipalaidavimo, kvėpavimo, minčių nukreipimo technikomis, aptarė tai teoriškai, turėjo galimybę išbandyti ir praktiškai.

Lektorės teigimu, nėštumas – didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės tiek būsimai mamai tiek ir tėčiui, jie jaudinasi ir nerimauja dėl vykstančių gyvenimo pokyčių.

Yra žinoma, kad nerimastinga moteris nėštumo metu perduoda savo nerimą dar negimusiam vaikeliui. Relaksacijos nauda, yra ta, kad ji leidžia pasinerti į tokį sąmonės lygmenį, kurio metu galime teigiamai paveikti vaisių. Besilaukiančiai moteriai labai naudinga tuos gamtos, spalvų, šviesos, muzikos vaizdinius perteikti dar negimusiam vaikeliui. Be to, mokėjimas kontroliuoti savo raumenų įtampą gali sumažinti skausmo jutimą gimdymo metu. Tinkamas atsipalaidavimas tarp sąrėmių padeda moteriai pailsėti ir susigrąžinti jėgas. Atsipalaidavus raumenims, vaikelis gauna daugiau deguonies.

Kokia relaksacijos nauda nėštumo ir gimdymo metu?

  • Viso kūno raumenų įtampa sumažinama iki minimumo.
  • Užsimezga ryšys su dar negimusiu vaikeliu, jis stiprėja dėl vizualizacijos.
  • Didėja pasitikėjimas savimi prieš gimdymą, gimdymo metu ir po jo.
  • Mažėja gimdos raumenų įtampa (gresiančio persileidimo bei priešlaikinio gimdymo profilaktika).
  • Gimdymo metu dėmesys nukreipiamas nuo skausmo.
  • Palengvėja įvairios kitos lokalizacijos skausmai (pvz., galvos, juosmens ir kt.)
  • Susireguliuoja arterinis kraujo spaudimas ir pulsas.
  • Pagerėja medžiagų apykaitos ir homeostazės procesai.
  • Tai yra gera pogimdyminės depresijos profilaktika.
  • Padeda esant miego problemoms.

Užsiėmimo metu dalyvės turėjo galimybę praktiškai išbandyti bei pajusti atsipalaidavimo pratimų poveikį sau ir savo kūdikiui. „Vieniems labiau tinka raumenų įtampos ir atpalaidavimo pratimai, kitiems užtenka tik ramaus gilaus kvėpavimo, dar kiti mėgaujasi vaizduotės pratimais. Tai labai individualu, todėl svarbu atrasti sau tinkamą būdą. Nenusiminkite, jei iš pirmų kartų nepavyksta. Mėginkite dar kartą, mėginkite kitaip. Jei nepavyksta patiems, pasikonsultuokite su specialistais. Ir neatidėliokite, pradėkite jau nuo šiandien“ – teigė L. Dubauskienė.

Susitikimo metu kalbėta ir apie pogimdyvinę depresiją, kaip ją atpažinti, kaip elgtis, kur kreiptis…

Pogimdyvinė depresija – tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10 -15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų ar genetinių priežasčių.

Lektorės teigimu, jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi. Ji turėtų nebijoti papasakoti apie savo išgyvenimus, įvardinti jausmus ir paprašyti pagalbos, kai jos prireikia.

Motinystės mokyklos direktorė Danutė Šilkaitienė

Daugiau informacijos apie pogimdyvinę depresiją, jos požymius ir pagalbą kviečiame skaityti nacionalinėje psichikos sveikatos platformoje: https://pagalbasau.lt/pogimdyvine-depresija/