Diskutavo apie moterų emocinę sveikatą
Praėjusį antradienį, sausio 31 d. Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biure vyko susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjais Pauliumi Gradecku ir Lina Svidinskaite. Susitikimo tema – „Moterų emocinė sveikata: pogimdyminės depresijos prevencijos galimybės“. Susitikimo tikslas – aptarti paslaugų prieinamumo situaciją besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims, galimybes esamą padėtį gerinti.
Susitikime dalyvavo ir socialinį projektą ,,Mama mums rūpi“ pristatė jo iniciatorės – Asta Petraitienė ir Nida Vildžiūnaitė, taip pat dalyvavo Kėdainių rajono gydymo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie papasakojo apie savo atstovaujamos įstaigos taikomas ar planuojamas taikyti prevencines priemones mamų (tėvų) emocinei sveikatai gerinti.
Toks vienintelis Lietuvoje
Kaip pristatė pačios projekto autorės, pogimdyminės depresijos prevencijos projektas – vienintelis toks Lietuvoje visuomeninis projektas, besirūpinantis pogimdyminės depresijos prevencija. Skirtas besilaukiančioms ir jau pagimdžiusioms moterims, šeimoms, psichologams, medikams, specialistams, terapeutams, dirbantiems su šeimomis, ir visai visuomenei.
Projekto ,,Mama mums rūpi“ www.mamamumsrupi.lt tikslas – inicijuoti kompleksinius pokyčius Lietuvoje, kad besilaukiančios ir kūdikius auginančios moterys, susidūrusios su emociniais sunkumais, gautų reikiamą informaciją, sulauktų pagalbos ar būtų skatinamos kreiptis į specialistus, o patyrusios melancholiją ar depresiją po gimdymo sulauktų kokybiško, tinkamo gydymo. ,,Šiuo projektu norime kuo plačiau kalbėti apie dažnai motinystėje pasitaikančią ligą – pogimdyminę depresiją, kuria gali sirgti ir tėčiai (partneriai). Veikiame prevenciškai, į mokymus, renginius įtraukiame įvairias visuomenės grupes ir tokiu būdu didiname ligos atpažįstamumą šalyje bei mažiname stigmą dėl psichikos sveikatos. Siekiame bendradarbiauti su Lietuvos ir pasaulio mokslininkais, medicinos ir mokymo įstaigomis, politikais ir savivaldybių atstovais, planuojame nuolat skleisti naujausią informaciją apie psichikos sveikatą motinystėje bei galimybėmis tinkamai ir laiku ja rūpintis,“ – pristatė projekto autorės.
Pristatė klausimyną
,,Jei pastebime, kad artima draugė, pažįstama moteris, pacientė, šeimos narė, sutikta mama, auginanti kūdikį, jaučiasi prislėgta, paklauskime ,,O kaip gi tu?, išklausykime ją, palaikykime ir paskatinkime kreiptis pagalbos,“ – teigė Asta Petraitienė.
Projekto autorės susirinkusius supažindino su klausimynu, vadinamu Edinburgo depresijos skale (EPDS). Jis buvo sukurtas siekiant nustatyti moteris, kurios gali sirgti depresija prieš ar po gimdymo. Skalė tinkamiausia naudoti nėštumo metu ir per pirmąsias 6–8 savaites po gimdymo.
Jei moterims kilo klausimų ar abejonių atsakant į klausimus, tai jau yra ženklas, kad galima eiti užsiregistruoti pas psichologą arba kreiptis pas šeimos gydytoją.
Šis klausimynas jau patvirtintas daugumoje pasaulio valstybių, pritaikytas pogimdyvinės depresijos prevencijai ir daugelio pasaulio valstybių yra naudojamas. Lietuvoje kol kas jis nėra oficialiai patvirtintas, bet jis gali labai padėti mamoms.
Apie pagalbą vaikams ir mamoms
Susitikime dalyvavo VšĮ Kėdainių PSPC direktorė Joana Kleivienė, pavaduotoja organizaciniam metodiniam darbui, vaikų ligų gydytoja Jūratė Judickienė, gydytojas psichiatras, Psichikos dienos stacionaro psichiatras Audrius Juodinis bei medicinos psichologas Donatas Lučunas.
Pristačiusi Kėdainių PSPC J. Kleivienė teigė, jog ši įstaiga esanti didžiausia gydymo įstaiga rajone, susidurianti su moterimis tiek besilaukiančiomis, tiek mamomis. Suteikti psichologinę pagalbą nėra lengva, nes sunkiausia turbūt yra kalbėti apie savo emocijas ir jausmus tiek besilaukiant, tiek po gimdymo. Vienos moterys tiesiog neigia tai, kitos bando sau įrodyti, kad viską gali pačios ir joms pagalbos nereikia.
,,Pati esu šeimos gydytoja, matau tokių moterų, kurias bandai labai gražiai ir nuoširdžiai bendraujant pačioms įvardinti tą problemą, savo jaučiamą emociją, bet tą padaryti yra sudėtinga. Ir turbūt apskritai tai didelė mūsų sveikatos priežiūros sistemoje problema – laiko stygius konsultacijos metu,“ – teigė J. Kleivienė
Apie gydytojo psichiatro pagalbą
Gydytojas psichiatras Audrius Juodinis teigė, kad priimant pacientus kabinete ir stacionare, retokai sulaukia moterų tiek besilaukiančių, tiek po gimdymo, kurios keltų šias problemas. Iš skaičių buvo matyti, kad 10-15 proc. pagimdžiusių moterų patiria depresijos simptomus, tačiau realiai tiek iki specialistų nenueina.
,,Yra tekę praktikoje Psichikos dienos stacionare gydyti pacientes, kurios laukėsi vaikelio, tokiais atvejais yra diferencijuojama pagal nėščiosios ir patologijos sunkumą ir kokia pagalba yra tikslinga. PDS turi tą prabangą pacientui skirti šiek tiek daugiau laiko, negu poliklinikos psichiatras. Tokiais atvejais savo praktikoje taikau psichoterapiją. Dažniau aišku susiduriame su moterimis, kurios jau gydosi pas psichiatrus ir besigydydamos pradeda lauktis, tada iškyla dilemos, ką toliau daryti su medikamentiniu gydymu, visada būtina sverti žalos ir naudos santykį – kas gali būti naudingiau ir kas gali būti žalingiau būsimam vaikeliui,“ – komentavo gydytojas psichiatras.
Apie psichologo pagalbą
Medicinos psichologas Donatas Lučunas pastebėjo gerąją pandemijos pusę, kuomet išmokom naudotis nuotolinėmis programomis, kurios kartais irgi praverčia. Kai mamoms yra sunku atvykti, kai nėra kur vaikelio palikti – ta galimybė nuotoliniu būdu gauti pagalbą tampa svarbi. ,,Jeigu būna gera diena, kviečiu ir su vaikeliu atvykti konsultacijoms, netoliese gražus miškas, čia pat galima pasivaikščioti. Pajuokaujant galiu pasakyti – neužmirškite ir tėčių. Kai gimė mano sūnus, kelias dienas buvau nedarbingas nuo džiaugsmo ir streso, tad, nepamirškime, kad psichologo pagalba gali būti reikalinga ir tėčiams,“ – pastebėjo jis.
Teikdami paslaugas vaikams, nepamirštame ir mamų
Kėdainių PSPC direktoriaus pavaduotoja organizaciniam metodiniam darbui, vaikų ligų gydytoja Jūratė Judickienė pažymėjo, kad Kėdainių PSPC dirba vaikų ligų gydytojų komanda, kuri vaikams teikia sveikatos priežiūros paslaugas. ,,Tai tikrai yra didelis pliusas, nesigirdama galiu pasakyti, kad vaikų ligų gydytojo požiūris į vaiką yra kiek kitoks nei šeimos gydytojo, kurie yra labai apkrauti darbu. Mūsų įstaigoje yra išsaugotos tradicijos, griežtai vykdomi sveikatos apsaugos ministro įsakymai – pirmąjį mėnesį slaugytojas lanko namuose naujagimį kartą per savaitę, o vėliau iki metų vieną kartą per mėnesį. Vizitų metu atsakome į visus mamoms kylančius klausimus. Visuomet paklausiama, o kaip po gimdymo jaučiasi ir mama. Jaučiame didelę paramą iš Motinystės mokyklos, kadangi jos vadovė Danutė Šilkaitienė dirba mūsų įstaigoje sveikatos mokymo organizatore. Pastebime, kad tos mamos, kurios aktyviai dalyvauja Motinystės mokyklos programoje, turi daugiau žinių, patirties ir su jomis dirbti yra žymiai lengviau. Kaip bus toliau, sunku pasakyti – pediatrai sensta visoje šalyje, matyt šeimos gydytojai turės perimti mūsų iniciatyvą, mūsų požiūrį, kiek tai bus atsakinga, parodys ateitis,“ – teigė J. Judickienė.
VšĮ Kėdainių PSPC inform.