Apie nėščiųjų skiepijimą kokliušo komponentą turinčia vakcina

Skiepai nuo kokliušo yra labiau aktualūs ne dėl nėščiųjų, o dėl kūdikių sveikatos. Besilaukiančių moterų sergamumas kokliušu nesiskiria nuo šios ligos paplitimo tarp suaugusių moterų. Apie nėščiųjų skiepijimą kokliušo komponentą turinčia vakcina – komentuoja VšĮ Kėdainių PSPC gydytoja akušerė ginekologė Aura Pocevičienė.

Kokliušas – ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Klasikinį kokliušą sukelia bakterija Bordetella pertussis. Liga plinta labai greitai artimo kontakto metu, žmogui kosėjant, čiaudint – vadinamu oro lašeliniu keliu.

Skiepai nuo kokliušo yra labiau aktualūs ne dėl nėščiųjų, o dėl naujagimių ir kūdikių sveikatos. Didžiausią žalą kokliušas daro iki 6 mėn. amžiaus kūdikiams, nes jų imunitetas silpnas ir jie itin imlūs šiai infekcijai. Sergančiuosius vargina: priepuolinis spazminis kosulys trunkantis nuo kelių iki keliolikos minučių, kuris gali išprovokuoti vėmimą, temperatūra, miego sutrikimas, miegant/kosint protarpiais nutrūksta kvėpavimas, gali ištikti traukuliai ir kiti neurologiniai sutrikimai, kurie gali turėti neigiamų pasėkmių raidoje. Ligai tęsiantis kelias savaites gali išsivystyti pneumonija, kardiopulmoninis nepakankamumas, sunkūs smegenų pažeidimai, 1 proc. kūdikių dėl šios ligos miršta. Suaugusiems bei nėščiosioms kokliušas dažnai pasireiškia lengvo peršalimo simptomais, kurio vienintelis požymis – nesibaigiantis kosulys. Dauguma sergančių net neįtaria, jog serga kokliušu ir užkrečia aplinkinius, įskaitant ir mažiausius šeimos narius.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvoje kokliušo atvejų skaičius varijuoja nuo 5 iki 233. Problema vis aktualėja, o ligos galima išvengti pasiskiepijus. Dabar jau įrodyta, kad vakcinos efektyvumas yra iki 10 m., todėl tikslinga revakcinacija kas 10 m. Paskutinį kartą vaikai skiepijami 15-16 m. amžiaus, suaugusieji  –  apie 25-26 m., o vėliau kas 10 metų reikalinga revakcinacija stabligės, difterijos, kokliušo vakcina.

Nėra monovalentės kokliušo vakcinos. Skiepijama sudėtine stabligės, difterijos, kokliušo vakcina (Tdap). Ši vakcina – neląstelinė, komponentinė, sumažinto antigenų kiekio, yra negyva, todėl ligos sukelti negali.

Lietuvos, Amerikos, Kanados, Anglijos ir kt. šalių akušerių ginekologų draugijos bei Pasaulio Sveikatos organizacija rekomenduoja:

  • skiepyti nėščiąsias 27+0-36+0 nėštumo savaitę, o esant neišnešiotumo rizikai ir anksčiau;
  • skiepyti kiekvieno nėštumo metu, net jei nepraėjo 12 mėn. nuo paskutinio įskiepijimo;
  • Tdap vakcina galima įskiepyti ir anksčiau, jei yra kokliušo protrūkis, ar susižeidus, kai reikalinga stabligės profilaktika. Tokiu atveju antrą kartą vakcina nėštumo metu nebeskiriama;
  • taip pat rekomenduojama skiepyti artimos aplinkos suaugusius, medicinos personalą (kokono efektas). Geriausia tai atlikti 2 sav. iki planuojamo vaiko gimimo.

Vakcinos efektyvumas siekia 90 proc., o saugumas įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų. Naujagimiui perduodami antikūniai apsaugo jį nuo ligos iki 6 mėn. amžiaus.

Motinai galimas šalutinis poveikis: galvos skausmas, svaigimas, karščiavimas, raumenų, sąnarių skausmas, nuovargis ir kt., kurie dažniausiai praeina savaime per 1-3 d. Esant sunkesniems simptomams ar jiems užsitęsus – kreiptis į šeimos gydytoją ar prižiūrintį akušerį ginekologą.

Vakcina yra kompensuojama valstybės lėšomis. Norintiems pasiskiepyti, reikia kreiptis pas savo šeimos gydytoją ar prižiūrintį akušerį ginekologą.