Pogimdyvinės depresijos prevencija
Praėjusią savaitę Motinystės mokyklos lankytojams vyko teorinis užsiėmimas / diskusija „Pogimdyvinės depresijos prevencija“. Paskaitą skaitė lektorė – VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriaus medicinos psichologė Simona Kutavičė. Susirinkusiems lankytojams ji išsamiai ir vaizdžiai pasakojo, kas yra pogimdyvinė depresija, kaip ją atpažinti, kaip elgtis mamai ir šalia esantiems bei svarbiausia – kur ieškoti pagalbos.
Psichologės pastebėjimu, džiugina tai, kad vis drąsiau kalbama apie pogimdyvinę depresiją, kuri gali ištikti ir vyrus, nors dažniausiai tai oientuota į moteris. O iš kitos pusės liūdina, kad moterims tenka tai išgyventi, patiriant nemalonią savijautą bei tam tikras kančias.
Pasakota, kuo pogimdyvinė depresija skiriasi nuo įprastos depresijos. Depresyviai būsenai būdingas stiprus išgyvenimas dėl motinystės, moteris priima tai kaip ženklą, kad ji yra bloga mama, kad ji nesugeba pasirūpinti vaiku, kad ji nesidžiaugia motinystės išgyvenimu, nauja patirtimi. Todėl yra labai svarbu sau priminti, kad moters savijauta nėra lygu, kokia esu mama.
Ji aptarė fiziologinius pokyčius, kurie susiję ir su psichologine savijauta pagimdžius. Svarbu poroms žinoti, kad po gimdymo laukia dideli pokyčiai ir tie pokyčiai apims įvairias sritis, net ir poroje esančias problemas. Padidėja moters emocionalumas, jautrumas, keičiasi santykis pačiai su savimi, tiek su partneriu, požiūris, vertybės.
Pasak S. Kutavičės, gimdymo metu ,,įsijungia“ įvairios sistemos – viena iš jų apdovanojimo sistema, kuri padeda lengviau išgyventi vaiko auginimo patirtį, su tuo susijęs laimės bei meilės hormonas oksitocinas. Jei gimdymas nebuvo emociškai sunkus, tikėtina, kad tos sistemos įsijungs tinkamai ir tai palengvins moteriai išgyventi pozityviau. Bet jei gimdymas buvo komplikuotas, moteris stresuoja, atsiranda rizika, kad smegenyse nesuveiks tai, kas natūraliai turi suveikti. ,,Viršų“ gali imti gimdymo metu išsiskiriantis streso hormonas kortizolis. Tuomet bus sunkiau išgyvenama motinystė, emocijos gali būti depresyvios, o gimęs vaikas gali pasirodyti keistas, svetimas, nesinorėti prie jo prieiti, jį paimti, liesti ir pan.
Tikėtina, kad moteris grims į depresyvią būseną ir jei reikės specialistų pagalbos, kad ji turėtų daugiau motyvacijos ir kitaip galėtų žiūrėti į save. Bet kokiu atveju moteris turi žinoti, kad ji nėra viena.
Europos statistikos duomenimis depresija po gimdymo ištinka maždaug 13-15 proc. moterų, Lietuvoje pastebima, kad virš 20 proc., o galbūt ir 40-50 proc. yra realiai vaikštančių moterų tokios savijautos ir būsenos.
O ką daryti, kad tokios būsenos išvengtume?
Psichologė išvardino apsauginius veiksnius, tokius kaip saugi ir rami aplinka, abiejų partnerių ruošimasis tapimui tėvais, rūpinimasis savimi ir kt.
S. Kutavičė pateikė informaciją, kokios Lietuvoje yra emocinės pagalbos linijos ir kokios yra nemokamos emocinės, psichologinės pagalbos galimybės.
Kėdainiuose psichologinę pagalbą galima gauti Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriuje, kreipiantis į medicinos psichologą, tereikia registruotis Kėdainių PSPC suaugusiųjų registratūroje arba internetu https://ipr.esveikata.lt, šeimos gydytojo siuntimo nereikia.
Individualias ir (ar) grupines psichologo konsultacijas galima gauti Bendruomeniniuose šeimos namuose, Vydūno g. 6, Kėdainiuose, kur nuo 2023 m liepos 1 d. teikiamos įvairios nemokamos paslaugos.
Motinystės mokyklos lankytojams buvo pateikta Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalė, pagal kurią, vertinant savo savijautą per pastarąsias septynias dienas ir atsakant į klausimus, galima geriau suprasti savo būseną, laiku įžvelgti depresijos riziką ir laiku kreiptis pagalbos.
VšĮ Kėdainių PSPC inform.