Nėra nežalingo rūkymo būdo

VšĮ Kėdainių PSPC gyvensenos medicinos specialistė Laura Skarbalė konsultuoja pacientus ir metimo rūkymo klausimais. Ji komentuoja, kokie procesai pradeda veikti organizme maždaug per 10 sekundžių prisidegus cigaretę. Pasirodo, kad tuos pačius neigiamus veiksnius sukelia ir pasyvus rūkymas. Norintiems mesti rūkyti, savarankiškai tą padaryti gali tapti nemenku iššūkiu, todėl konsultacijų metu gyvensenos medicinos specialistė patars ką daryti ir kur ieškoti pagalbos.

Tabako vartojimas yra pagrindinė išvengiama sergamumo ir mirtingumo priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Remiantis 2020 m. atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje rūko 28 proc. gyventojų, tuo tarpu Europoje – 23 proc. Yra žinoma, jog vidutinė rūkančių žmonių gyvenimo trukmė yra apie 10 metų trumpesnė, tačiau kokybiško, sveiko gyvenimo be ligų ar neįgalumo trukmė sumažėja net 20 metų.

Saugių alternatyvų nėra

Rūkymo procese dalyvauja ne tik natūraliai tabako lapuose randamas nikotinas, sukeliantis priklausomybę, bet ir apie 4000-7000 kitų cheminių junginių, susidarančių degimo metu. Daugelis iš jų pripažinti kenksmingais sveikatai ir apie 70 yra žinomi kancerogenai (sukeliantys arba žymiai padidinantys onkologinių ligų riziką).

Svarbu suprasti, kad sparčiai populiarėjantys kaitinamojo tabako gaminiai ar elektroninių cigarečių įrenginiai nėra saugi alternatyva rūkymui. Dar nėra ilgalaikių mokslinių tyrimų, vertinančių jų poveikį sveikatai, tačiau žinoma, jog kaitinimo bei garinimo procesuose taip pat dalyvauja daugybė kenksmingų medžiagų, todėl rizika sveikatai neišvengiama. Kitaip tariant, nėra nežalingo rūkymo būdo.

Rūkymo žala

Prisidegus cigaretę, maždaug per 10 sekundžių organizme pradeda vykti šie procesai:

  • nikotinas pasiekia smegenis – pradeda stimuliuoti nervų sistemą, o po to ją slopina, todėl sumažėja įtampa, nuotaikos svyravimai, išsiskiria dopaminas – laimės hormonas. Ilgainiui organizmas siekia išlaikyti pastovią nikotino koncentraciją, kad išvengtų simptomų, susijusių su nerūkymu – nerimo, nervingumo, prislėgtos nuotaikos. Žmogus tampa priklausomas nuo nikotino.
  • nikotinas sutraukia kraujagysles, dėl ko širdis ir kiti svarbūs organai tampa sunkiau aprūpinami krauju. Dėl to padidėja širdies susitraukimo dažnis (pulsas), arterinis kraujo spaudimas. Rūkaliams didėja aterosklerozės rizika, kadangi skatinamas cholesterolio kaupimasis kraujagyslių sienelėse bei trombocitų sukibimas (agregacija), mažėja kraujagyslių elastingumas. Visa tai veda širdies ir kraujagyslių ligų link – padidėja rizika infarktui, smegenų insultui vystytis.
  • ne mažiau svarbu ir žala, daroma plaučiams – lėtinis bronchitas, dusulys ir kosulys yra nuolatiniai rūkančiojo palydovai. Apie 20 kartų padidėja rizika susirgti plaučių vėžiu, sunkiau sergama gripo, peršalimo, ligomis, tuberkulioze.
  • rūkymas neigiamai veikia visą žmogaus organizmą. Nukenčia reprodukcinė sistema – mažėja tiek vyrų, tiek moterų vaisingumas, taip pat didėja vaisiaus apsigimimų tikimybė. Nepažeisti nelieka ir kiti organai – papilkėjusi, susiraukšlėjusi oda, dantų ir burnos ligos, regos sutrikimai. Suprastėja žmogaus išvaizda, sklinda prastas kvapas.
  • rūkymas taip pat daro neigiamą įtaką psichinei sveikatai ir yra siejamas su padidėjusiu nerimu, depresijos simptomų, panikos atakų pasireiškimu.

Ir pasyvus rūkymas kenkia

Tuos pačius neigiamus veiksnius sukelia ir pasyvus rūkymas. Buvimas prirūkytoje patalpoje, užteršto tabako dūmais oro kvėpavimas gali sukelti tas pačias sveikatos problemas, kaip ir aktyvus rūkymas. Išskiriamas ir tretinis rūkymas, kuomet įkvepiamos arba absorbuojamos per odą kenksmingos medžiagos, nusėdusios ant drabužių, baldų, įvairių paviršių. Pažeidžiamiausia tretinio rūkymo grupė – vaikai. Jie ne tik itin jautrūs kenksmingoms tabako medžiagoms, bet ir turi didelę sąlyčio tikimybę, pavyzdžiui, ropodami liečiasi prie įvairių paviršių, kiša rankas į burną ar glaudžiasi prie suaugusiųjų.

Pagalba

Savarankiškai mesti rūkyti gali tapti nemenku iššūkiu. Verta žinoti, kad visuomet galima kreiptis pagalbos. Šiuo klausimu nemokamai gali padėti Respublikinio priklausomybės ligų centro, psichikos sveikatos centro specialistai. Esant poreikiui, gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas. Išsami, motyvuojanti informacija su vaizdinėmis priemonėmis pagalba metantiems rūkyti pateikta internetiniame tinklapyje nerukysiu.lt. Nemokamą psichologinę pagalbą teikia nacionalinė pagalbos linija norintiems mesti rūkyti trumpuoju numeriu – 1819. Jeigu nedrąsu kreiptis pagalbos minėtais kontaktais, nukreipti reikiama linkme, pakonsultuoti rūkymo metimo klausimais gali įstaigoje dirbantys gyvensenos medicinos specialistai.