Lygios galimybės ir šimtaprocentinis dalyvavimas

Europos Sąjunga aktyviai skleidžia pagrindinių teisių, nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems idėjas. “Lyčių lygybės principo įgyvendinimo gairėse Lietuvos savivaldybėms”, pažymima, kad lyčių lygybė nėra tik demokratinės retorikos dalis ar teisingumo klausimas. Moterų ir vyrų lygybė – būtina ekonominės plėtros sąlyga. Tyrimai rodo, kad sudarius lygias galimybes moterims ir vyrams didėja visuomenės gyvenimo kokybė, nes gerėja žmonių ekonominė ir socialinė padėtis. Sudariusi galimybę moterims ir vyrams realizuoti savo gebėjimus, valstybė ar savivaldybė veiksmingiau panaudoja turimus žmogiškuosius išteklius. Be to, padidėjęs moterų ir vyrų pasitenkinimas esama padėtimi „taupo energiją“, kuri antraip iššvaistoma nepasitenkinimui reikšti ir menkina jų motyvaciją.

Pagrindiniai lyčių lygybės principai skelbia, kad moterys ir vyrai turi būti lygūs sprendimų priėmimo srityje, turi turėti lygias galimybes darbo rinkoje ir galimybę vienodai dalytis pareigomis šeimai, jie turi būti apsaugoti nuo smurto ir diskriminacijos dėl jų lyties, o paplitusios visuomenėje stereotipinės nuostatos apie moteris ir vyrus yra ydingos.

Dvejus metus vykdomas projektas “Kėdainių rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų kompetencijos tobulinimas teikiamoms paslaugoms gerinti” jau davė gerų rezultatų. Pasak Kėdainių PSPC programų koordinatorės ir projekto vadovės J. Vaitonienės, pradedant įgyvendinti projektą buvo planuojama, kad jam pasibaigus bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų bus apmokyti 243 (95 proc. visų darbuotojų) Kėdainių PSPC ir 98 (91 proc. visų darbuotojų) devynių Kėdainių rajono ambulatorijų darbuotojai – iš viso 341 projekto dalyvis. Projektas užtikrino iniciatyvą, skirtą paskatinti žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymąsi, tokie dalyviai sudarė net 61 procentą.

Specialistų teigimu, dažnai tikimasi, kad lyčių lygybės problemos, jei tokių yra, išsispręs savaime, kad tai natūralus ir neišvengiamas procesas, kurį skatina pati visuomenės raida, pavyzdžiui, ekonomikos ir darbo rinkos pokyčiai. Kiti mano, kad lyčių lygybės problemos išsispręstų, užtikrinus vienodą moterų ir vyrų atstovavimą priimant sprendimus. Deja, užsienio valstybių, lyčių lygybės politiką igyvendinančių ne vieną dešimtį metų, patirtis rodo, kad pokyčiai šioje srityje nevyksta, jei nesiimama specialių, kryptingų priemonių norimiems rezultatams pasiekti. Šios srities tyrėjai pripažįsta, kad moterų ir vyrų nelygybę įvairiose visuomenės gyvenimo srityse lemia ne jų biologiniai skirtumai ar asmeniniai pasirinkimai – problemos yra struktūrinės prigimties. Prielaidas joms atsirasti sudaro vyraujančios nuostatos apie skirtingus moterų ir vyrų vaidmenis visuomeneje, tariamai nevienodus jų sugebėjimus bei skirtingas prigimtines savybes.

Išlikęs požiūris, kad moterų ir vyrų vaidmenys darbe ir visuomenėje nėra lygiaverčiai, sunkina moterų ir vyrų lygių galimybių darbo rinkoje užtikrinimą, mažina moterų galimybes įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje, siekti karjeros, didina profesinį ir sektorinį pasiskirstymą darbo rinkoje, lemiantį moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. Didėjant nedarbui, mažėja vyresnio amžiaus moterų galimybės išlaikyti darbo vietą ar įsidarbinti. Tai susiję ne tik su reikiamų įgūdžių, gebėjimų, bet ir su pasitikėjimo savimi, motyvacijos, gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių stoka. Nešališką požiūrį į moteris ir vyrus, skatinantį lygias moterų ir vyrų galimybes daugelyje sričių, o pirmiausia – darbo rinkoje ir priimant sprendimus, ugdo mokymai, švietimas ir informavimas.

Viena iš sveikatos priežiūros paslaugų rinkos ypatybių – darbuotojai yra vyresnio amžiaus. Projekto dalyvių amžiaus vidurkis – 46 metai, darbo stažo vidurkis – 20 metų. Ne paslaptis, kad vyresnio amžiaus darbuotojai mokymosi aspektu neretai “nurašomi”, stereotipiškai teigiant, kad jiems nebereikalingos vienokios ar kitokios žinios, ar dar daugiau – kelti šių žmonių kvalifikaciją nėra ekonomiškai naudinga.

“Todėl ypač svarbu, kad šis projektas suteikė lygias galimybes mokytis ir siekti aukštesnės kvalifikacijos tiek vyrams, tiek moterims, tiek vyresniojo amžiaus sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems specialistams. Projekto veiklos suplanuotos taip, kad būtų išlaikomas lygybės principas. Vykdomi kompetencijos tobulinimo mokymai yra tarpusavyje susiję ir sudaro vientisą kompleksinę programą, paremtą šiuo principu”, -akcentavo J. Vaitonienė. “Galime pasidžiaugti, kad šiuo metu mokymuose jau dalyvavo 345 dalyviai, kas sudaro 100 proc. visų projekte dalyvaujančių įstaigų darbuotojų – moterų ir vyrų. Projekto, kuris bus baigtas šį rugpjūtį, rezultatai puikūs ir gauta nauda didžiulė.”

Mokymuose buvo plečiamos ne tik įvairių sričių sveikatos specialistų žinios, padėsiančios darbinėje veikloje, bet ir tobulinami bendrieji gebėjimai, suteikiantys daugiau pasitikėjimo savimi, skatinantys motyvaciją ir didinantys prisitaikymą prie pokyčių – ypatingai vyresnio amžiaus (virš 45 metų) darbuotojų. Pastarieji sudarė net 60 procentų visų projekto dalyvių.

Plačiau skaitykite “Kėdainių miesto ir rajono sveikatos priežiūros įstaigose – kokybiškos paslaugos ir išskirtinis dėmesys pacientams”, Lietuvos sveikata Nr. 21 (912) 2011 gegužės 26 – birželio 1 d.