Kovo 3-ioji – Tarptautinė ausų ir klausos diena
Ši diena skirta informuoti apie tai, kaip išvengti klausos susilpnėjimo ir praradimo bei skatinti ausų ir klausos priežiūrą.
Klausa – vienas iš penkių pojūčių, kuriais pažįstame pasaulį, kurios dėka galime bendrauti bei reaguoti į išorinį pasaulį. Klausos jutimo organas yra ausis, kuri priima garso bangas, jas paverčia nerviniais impulsais ir klausos nervais perduoda į smegenis. Be klausos funkcijos, ausis taip pat yra ir pusiausvyros organas.
,,Daugelis gerai girdinčiųjų mano, kad klausa yra savaime suprantama. Ir apie jos svarbą susimąstome tik sunegalavus ausiai – pajutus skausmą arba suprastėjus klausai.
O ši diena mus visus ragina, kad klausa turime rūpintis kasdien ir operatyviai reaguotume į bet kokį naują jaučiamų ausų arba klausos simptomą: skausmą, pokšėjimą, zvimbimą, ūžesį, tylą… Tad atsiradus minėtiems simptomams, kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins nusiskundimus ir esant reikalui nukreips tolimesniam ištyrimui pas otorinolaringologą – ausų-nosies-gerklės gydytoją specialistą. Kasdien mus supa milijonai garsų, kurie apdoroti smegenyse mums padeda atskirti, pajusti neįprastus garsus, kalbą ir galimas grėsmes. Tad klausos higiena ir jos išsaugojimu turime rūpintis kasdien.“– teigia šeimos gydytoja, Kėdainių PSPC direktorė Joana Kleivienė.
Pasaulinės statistikos duomenimis, 1-3 vaikai iš tūkstančio gimsta turėdami klausos sutrikimą. Iš jų 90 proc. gimsta girdinčių tėvų šeimose, kurios su kurtumu nebuvo susidūrusios. Lietuvoje per metus gimsta apie 30-40 vaikų su įgimtu klausos sutrikimu. Klausa sėkmingai gali būti reabilituota tik tada, kai reabilitacija pradedama pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kuomet aktyviai vystosi smegenys, ypač klausos ir kalbos centrai.
Yra daug rūšių klausos problemų, taip pat egzistuoja funkcinis klausos praradimas. Tai yra atvejai, kai Jūsų klausymas nėra visiškai išnykęs, bet kasdienis klausymasis yra sutrikęs. Daugelis klausos praradimo formų yra nuolatinės, o kitos gali būti išspręstos medicininės intervencijos pagalba. Išradimai tokie, kaip klausos aparatai, taip pat gali sumažinti klausos praradimą
,,Pasaulyje yra nemažai klausos sutrikimų turinčių žmonių ir jų skaičius vis didėja – tai lemia visuomenės senėjimas, triukšmas, muzika, traumos, infekcijos ir kiti aplinkos veiksniai.
Kėdainių PSPC bendruomenėje taip pat turime žmonių su klausos sutrikimais, todėl mums visiems yra svarbu pažinti šiuos žmones, gebėti teisingai komunikuoti tarpusavyje ir bendradarbiauti.” – teigia šeimos gydytoja, Kėdainių PSPC direktorė Joana Kleivienė.
Neseniai pradėjusi dirbti Kėdainių PSPC Viltė Barasevičiūtė kaip atstovė ryšiams su visuomene, turinti klausos negalią nuo gimimo – abipusį ausų prikurtimą, tačiau kochlearinio implanto pagalba gali girdėti.
,,Bendraujant kasdien man svarbiausia yra žmonių atvirumas, taip pat jų drąsa klausti tam tikrus klausimus kas yra susiję su mano negalia, nes tada ir aš jaučiuosi geriau, nes galiu suprasti ir matyti, jog žmogus nuoširdžiai domisi ir nori sužinoti daugiau apie mane norint palengvinti mūsų komunikaciją tarpusavyje.” – pasakoja Viltė.
Kaip pašnekovė teigia, ji nešioja kochlearinį implantą dešinės ausies pusėje, tad jeigu žmogus stovi moteriai iš dešinės pusės, jai yra lengviau girdėti bei komunikuoti.
,,Nors dirbu dar visai neilgai čia, bet dirbant Kėdainių PSPC jaučiuosi gerai, daugiau pasitikiu savimi, nebaisu yra paprašyti kolegų pakartoti ką sakė jeigu iš pirmo karto neišgirdau. O po pirmos darbo dienos išvis jokių minčių nebebuvo, kad su manimi gali pradėti kitaip elgtis ar kitaip žiūrėti į mane sužinoję apie mano negalią.” – teigia Kėdainių PSPC darbuotoja Viltė Barasevičiūtė.
